Vilnonių megztinių kokybę reikėtų atskirti iš keturių aspektų.
Viena iš jų yra išvaizda: megztinio paviršius turi būti lygus ir plaukuotas, o siūlės turi būti aiškios, be akivaizdžių storų ir plonų siūlų, storų ir plonų siūlų, vilnos dalelių, plonų ir tankių siūlių, raštų, dėmių ir karštų žymių. Produktas.
Antrasis – rievėtas: paprasti drabužiai su rumbuotais rankogaliais ir briaunuota apačia. Briaunuoti kraštai tiesūs, nelaisvi ir nesusiraukšlėję, o putlumo, šilumos ir elastingumo gaminiai laikomi kokybiškais, kitu atveju prastesni.
Trečia – spalva: ryškios spalvos, malonios akiai, grynos vilnos ar vilnos mišinio megztiniai turi švelnius riebalus, kiekvienos dalies spalva vienoda, o ryškių defektų, tokių kaip spalva, spalvų skirtumas, spalvos laipsnis, nėra.
Ketvirtasis – siūlas: siūlas tvirtas, siūlės lygios, siūlės tiesios, nėra pratekėjimo ir akivaizdžių plonų akių bei kitų defektų – kokybiški gaminiai, ir atvirkščiai.